BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

E-major


Nes kai tristešimt antrą kartą pagalvojau, kad būtų genialiai neorginalu sukurti eilinį rašliavos blogą, padėjau į šalį virbalus ir, nepatikėsit, pradėjau rašyti. Ai, ir taip, virbalus naudoju gana dažnai, nors pradėjau ne taip ir seniai. Mezgiu verslo tikslais (ne, man ne šešiasdešimt ketveri), bet apie tai kada vėliau.

Grįžtant prie skaičių, rodančių amžių, šiuo metu labiausiai atitinkantis mane – 16. Šešiolika atjojo birželio 3d. Neiškilmingai, bet pakiliai, kaip ir kiekviena diena, turinti pagrindo paryškinti manąjį individualistiškąjį ego. Ego, egoistė, iš dalies materialistė, rašybos mazochistė, muzikinė perfekcionistė, žmogus, kurio gyvenime turi reikšmės „istė“ – viskas puikiai apibūdina mane. Sakydama „viskas“, omenyje turėjau tikrąją šio žodžio reikšmę. Nors kalbėdama apie save nejaučiu išskirtinio sunkumo, apibūdinant asmeniunius bruožus be „visko“, turbūt, negaliu. Be –isčių įtraukiu ir polinkį į sportą (o gal čia taip madoj?), emocionalumą, minčių padrikumą, šiokį tokį intelekto kiekį, kuriuo natūraliai, neperdėtai didžiuojuosi, polinkį į bendravimą, neretai begalinį rūstumą ir rimtumą (bet ne todėl, kad tai tikra mano savybė, o todėl, kad netyčia norisi atsiriboti nuo aplinkui esančių šviesOlių minčių protrūkių), greito užsiplėskimo mygtuką, dievinimą scenai (tiek būnant ant jos, tiek ją stebint pilną orkestro, choro, o, galbūt, aktorių būrelio) ir begalibynę daugybę „visko“. Kaip bebūtų (ne)keista, dėl to kaltinu dvynių zodiako ženklą. Na, gerai, dar ir genus. Taip sau ir prieštarauju kiekvieną mielą dieną, tiek žodžiais, tiek poelgiais, veiklomis ir savybėmis.

Mano vardas Kristina. Sakau įprastai, nes slapčia (net dabar!) noriu parodyti kokia skirtinga galiu būti. Net jeigu ir neužteko valios tam, kad perskaitytum viršuje boluojantį tekstą, arba net jeigu apėmė nuobodulys, labai neliūdėsiu. Tai dar viena savybė – visiškas aplinkinių, man nereikšmingų aplinkinių, ignoravimas. Šis bruožas, mano sumanymu, ir turėtų dominuoti ateityje gyvuosiančiuose tekstuose apie viską: orą, filosofiją, skiedalus-triedalus, mintis, visuomenę, dienos įvykius, muzikteatscenindailinį pasaulį, ironiją ir sarkazmą (mano nuomone, tai tobulas duetas), jaunuoliškai nešvarų ir nešvankų vidinį ir išorinį brendimą ir netgi konkrečius ar išgalvotus žmones. Kol kas nedrįstu jų vadinti asmenybėmis, kadangi nenoriu įžeisti viršenybės Asmenybės statuso ir apibrėžimo.

Mielieji, būsimi asmenybiniai ir neasmenybiniai skaitytojai, ar tiesiog susidomėję, laikas baigiamąjam „Miss Boogie Woggie“ blogo įvadinio posmelio akordui. Nežinau, kaip pavyko papasakoti ir pristatyti tai, kas jau tridešimt trečiąjį kartą sukasi mano galvoje – blogo rašymas. Nuoširdžiai, tikrai nežinau. Vis gi, manau, kad tęsinį darysiu ir padarysiu. Galbūt, vien dėl to, kad pagalvočiau trisdešimt ketvirtąjį kartą, o, galbūt, tik todėl, kad užsikabinau trisdešimt penktuoju kartu. Bet kokiu atveju, nuoširdingai dėkoju už pirmąjį sugaištą laiką man ir siūlau palaukti būsimų tęsinių. Arba pavalgyti.

Baigiu mažoriniu akordu - E.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras