BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Refleksija pabudus

O iš apkloto šono pirmyn lįs pirštai. Gelsva ranka patrauks gryno oro link, o tu sustingsi, paskendęs klampioje, juodoje vyzdžio dervoje. Ir nors mėginsi silpnomis rankelėmis kapanotis laukan iš juodo ir glitaus pragaro, viskas, ką galėsi padaryti, tai išleisti kelis juodus burbulus. O medžio šakoms bus nusispjauti. Jos velniop pasiųs bereikšmį tavo kapanojimąsį lauk, tavo smiltelės dydžio norą prabusti iš tamsiausio košmaro. Jos mos ir bauginančiai ūbaus, kai tu eisi gatve vėjuotą ir bergždžiai prašančią šviesos pluoštelio naktį. Tu eisi į autobusų stotelę, tikėdamasis tik įsėsti į pirmąjį atvažiavusį autobusą ir ištrūkti iš paniką keliančio šakų gaudesio virš besiplaikstančių plaukų saujos. Tačiau autobusas vis nesirodys ir tu, apimtas košmariškos baimės, patrauksi tolyn. Tavo akys užkliūs ir nukris prie kiekvieno sutikto ryškiasplvio plakato, tavo smilkiniai tvinksės išgirdus kiekvieną menkutį garsą, įsipinantį į gaudesio ariją, o tavo širdis iššoks laukan kiekvieną kartą tau įkvėpus ir iškvėpus. O jei sulaikytum kvapą… Į tavo kūną įsismelktų pūvančios mėsos kvapas, subtiliai įsirangęs ir pasklidęs tuo metu, kai viskam pritrūktų oro. Tu eini, bėgte bėgi, virdamas savo beprasmiuose syvuose. Ir tikėdamasis greičiau pasiekti šviesą, tik dar labiau keli piktdžiugiškos šypsenos, styrančios iš viršaus, kampus. Tu bejėgis ir pasmerktas, nors dar tikiesi, dar karštai meldi malonės to, kuriuo niekada netikėjai ir kurio tavo racionaliame pasaulyje būti negali. Salsvai pūvanti pabaiga, su kiekvienu tavo žingsniu į priekį, vis groteskiškiau šypsosi tavo pakaušin. Vis giliau degina skylę tavo mėsiškame kūne. Jeigu tik tu atsisuktum… O tu vis skubi. Svylančios skerdienos kvapas tavęs dar neįtikino, ar, tiksliau, dar neparalyžavo, jog drebančios kojelės galutinai įaugtų į apipelijusį grindinį. Vien tamsa ir šlykščios, tamsiu raudoniu plieskiančios balos. Krisk, bejėgi. Kelio pirmyn nėra.

Patiko (1)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras