BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Rytinė analizė Nr.1

Turbūt verta pradėti nuo to, kad ilgą laiką manęs čia, tikrąją to žodžio prasme, nebuvo. Kaltinti galėčiau prasidėjusias naujų mokslo metų naujas mokslines invazijas, kurios puikiai užmuša norą rinkti, o, negana to, ir permąstyti surinktuosius tekstus laisvu laiku. Nors, tiesa, pastarojo ne tiek daug ir lieka ar, tiksliau, visai nelieka, kai stengiesi peršokti per vidutinybėms brėžiamą ribą. Visgi, padėkokime išgalvotosioms būtybėms, kuriomis taip beatodairiškai tikime pačiomis sunkiausiomis gyvenime akimirkomis ir naudojame jas kaip žodines emocijų išraiškas. Po nemenko tarpo, aš ir vėl čia. Įkvėpta asmenybių noriu paaukoti savo taip branginamą laiką ir vėl suteikti galią tekstui.

Verta pradėti nuo to, jog, ryte atsibudusi ir milijoną kartų pasivarčiusi su mintimi „ačiū bet kam, ačiū už sekmadienį”, į rankas paėmiau lengvutį kompiuterizuotą aparatėlį ir atsiverčiau dar vakar vakare „sėkmingai” pradėtą skaityti elektroniškai realią knygą. Žinoma, pakeliui link knygos, perverčiau keletą įvairiausių programėlių ir aplikacijų langų, kuriuose mieli ir nelabai mieli žmonės atsakymų taip ir nesulaukė (ak, vargšai, turbūt, negalėjo užmigti visą naktį) ir apsistojau ties vienu internetinės naršyklės laukelyje atidarytu langu - www.connected2.me Jeigu kam tenka apie šią eilinę sąšlavų krūvą girdėti pirmą kartą (o tai nelabai įmanomas dalykas, nes prieš gerą pusmetį šis elektroninis puslapis mirgėjo banda pramintų paauglių ir dar keletos įtartinai įsimaišiusių žmonių facebook‘o sienų tarpe), esu įpareiigota trumao supažindinti jus, kas į šią krūvelę taip rūpestingai sušluota. Naudojant šluotos atitikmenį - galimybę anoniminiškai bendrauti - joje sušluota tūkstančiai įvairių tautybių, vertybių ir tikslų vedini žmonės. Idėja, rodosi, labai graži - skatinamas ir ugdomas vis labiau nykstantis komunikabilumas. Tačiau realybė, kaip ir įprasta, nieko bendro su idėjomis neturi. Savo neįkainojamą laiką švaistantys jaunuoliai sąšlavų krūvoje rado dar vieną pramogą, iš kurios teigiamosios pusės ( komunikabilumo ) jiems pasisemti taip ir nepavyksta. Ir, tiesa, paminėkime svarbiausią - teoriškai aš taip pat priklausau šiai spalvingąjai bandai. Skirtumas, berods, tik vienas - iš šios stebuklingosios mėsmalės pasisemiu įvairiosio spektro minčių ir idėjų.

Kaip ir šį nuostabų rytą, pasitaikiusi progai padiskutuoti su be galo įmantriomis mintimis pasižyminčiu pašnekovu (jeigu tenka tai skaityti tau, gerbiamasis anonime-trumpametražio pokalbio palaikytojau, gali pasiglostyti savimeilę, jog visa tai tik dėl tavęs) mane įkvėpė taip, jog vėlei nusprendžiau pasidalinti tuo, kas nenumaldomai sukiojasi begaliniuose asmeniniuose smegenų vingiuose. Kadangi www.connected2.me teikia galimybę profilio laukelyje pasirašyti afigėnai nerealią mintį, kuri turėtų traukti asmenis parašyti tau, mano anketos stačiakampio formos erdvėje puikuojasi nuoroda į šį blog‘ą (http://missboogievoogie.blogas.lt). Rodosi, visai logiškai skambanti pokalbio ar jo pradžios tema - toji pati nuoroda ir jos turinys. Ir štai, su ironizuotais prašymais nepradėti bendravimo mažoriniu akordu (ištrauka iš pirmojo mano asmenine kūryba pasižyminčio teksto) visko priežastimi tampa anoniminėje žinutinėje besipuikuojanti minčių išraiška: „Visuotinė savipriežiūra teikia įprasminimo pagalbą? Fak, aš net ir su litru kavos tiek neišpeščiau” (šioji turi sąsajų su priešpaskutiniuoju tekstu, įrašytu mano blog‘e). Luktelkite, aš pripažįstu ir netgi galiu pagarbiai nusilekti prieš konstruktyvią ir objektyvią kritiką, bet, hmm, ką asmeninė nuomonė turi bendro su „pasimokyk iš to, ką tau sakau, vaike” teiginio idėja? Užbėgant mano ir jūsų minčių srautui už akių, mielasis anonimas be atvangos sklaidėsi savo išmintimi ir, kaip teigė šiame puikiu intelektualiniu tonu pasižyminčiame pokalbyje, žodžio „kritikuoti” netgi nenaudoja savaitgaliais, o tuo labiau, toks dalykas, kaip objektyvumas, jo nuomone žmonėse, priimant įvairias mintis, netgi neegzistuoja. Galų gale, po keletos žinučių sulaukiau ir neilgai trukusio pokalbio kulminacijos: teiginys, jog aš, nepaleidžianti savo asmeninės karuselės, trukdau pilnavertiškai „pasišnekėti kaip žmogus su žmogumi” ir pasiūlymas pamąstyti apie manąjį išankstinį nuosprendį, kad kažką žinau, visiškai neatsižvelgdama į tolesnį vietos trukūmą smalsumui ir naujoms žinioms, mane sukrėtė iki širdies ir proto gelmių.

Atleiskite, kad nutraukiu jūsų mėginimą susigaudyti begalinėje sakinių ir minčių košėje, bet nejaugi objektyvus požiūris tikrai neegzistuoja? Nors, kam gi šis retorinis klausiamas, kai ne tik požiūrio rūšis, bet ir viską lemiantis supratimas priklauso nuo asmeninio saviugdos ir teigiamo savęs vertinimo procesų. Taip, šį kartą perskaitėte ir teisingai supratote, tai, visų pirma, priklauso nuo saviugdos. Jos vaidmuo - asmenybės sugebėjimas sąmoningomis savo pastangomis slopinti bei šalinti savo trūkumus ir analogiškai tobulinti jau turimąsias teigiamas savybes bei ugdytis naujas. Jeigu saviugda giliai įsišaknijusi tavyje, sveikinu, gali paglostyti savo pečius ir pagirti save už tai, jog sugebi žvelgti į save ne tik iš negatyvios, bet ir iš pozityviosios pusės. Mat, saviugda, kaip sąmoninga ir kryptinga žmogaus veikla, kuria siekiama tobulinti savo psichines savybes, vyksta per valingą tavo asmeninę veiklą, ir įtakoja tavo objektyvų požiūri į aplinką. Arba, paprasčiau tariant, jeigu sugebi į viską pažvelgti remiantis ne akla savo interesų skatinama nuomone, tu atradai svarstykių vaidmenį savo gyvenimiškajame spektaklyje ir laikai pusiausvyrą tarp to, kuo grindžiama tavo pasaulėžiūra ir kaip ji sugeba įtakoti tave. Visų antra (ir daug trumpiau), jeigu nesi aklai atsiribojęs nuo teigiamo savęs vertinimo, niekada neatsiribosi ir nuo apskrito, apibendrinto požiūrio į kitus, nes tokiu atveju sugebėsi suprasti, jog visur egzistuoja dviprasmybė - tiek negatyvo, tiek pozityvo įtakoti bruožai.

Grįžkime prie aukščiau paminėtojo pokalbio ir vieno iš jų pašnekvo (spėkite, kurio). Peršasi įkyri mintis, jog gerbiamojo anonimo išankstinis požiūris ir nusistatymas byloja apie neprofesionaliai išvystytą saviugdą. Ir tai, kad jos skatinamas pašnekovas buvo verčiamas prabilti apie žaidimą asmeninėse karuselėse, gali reikšti, jog sukdamasis ratu savosiose atrakcionų parko linksmybėse, aplink save jis taip pat įžvelgia nepailstančius žaidėjus ir jų žaidimų normas.

Visgi, kieno teisybė? Protingiausia, turbūt, nusileisti subjektyvumui ir tarti, jog kiekvieno. O ar ilgai kiekvienam ji išliks tokia beatodairiškai teisi, priklauso nuo kiekvieno individualybių ir bandų subjekto.

Peace.

Patiko (2)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras