BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kuo pulsuoja krantas?

„Ką reiškia gyventi?“, - pagalvos savo fiziniame kūne užstrigęs žmogus ir toliau judės. Ryte, keldamas kojas iš lovos ar vakare, antrą kartą rakindamas ryte brakštelėjusią durų spyną.
Jie juda. Kiekvienas iš jų juda pirmyn ir atgal. Truputį šoną… Kiekvienas iš mūsų. Kalbasi, tyli, pakelia balso toną, žingsniuoja plačia, pastatų ir stiklinių kontūrų apsupta gatve. Gyventi ne taip ir sunku.
„Galbūt, gyvenimas susideda iš emocijų, jausmų?“, - pagalvos savo kasdieniškose mintyse užstrigęs žmogus ir pasisukęs ant šono užmerks akis kaip ir vakar. Kaip ir kiekvieną vakarą, išvargintas kasdienybės ir norintis greičiau užmigti ir pabusti.
Kasdienybė susideda iš emocijų, jausmų bangos. Emocijų ir jausmų jūros, kuri banguoja. Kaskart vis stipriau ar silpniau, tačiau visada pasiekia krantą… O krantą pasieka todėl, nes kuria jį. Kuria tą mažytę liniją, į kurią, lydima bangos, ir atsimuša. Gyventi ne taip ir sunku, kai gyvenimą galima kurti. Priimti tam tikrus sprendimus, tą dieną pasijusti ypatingai… Viskas, iš ko susideda vientisa ir vis banguojanti jūra – gyvenimo sprendimų rinkinys, iš kurio kiekvienas išsirenkame tai, ko labiausiai trūksta ar, galbūt, ko taip niekada ir netrūko…
„Pasirinkimai, jų galimybės ne visada pavaldžios man“, - pagalvos tik žmogus.
Ir gali atrodyti, kad pasirinkimai, kad jų galimybės nepavaldžios mums. Nepavaldžios man. Gali atrodyti, kad tai – dar viena gamtos stichija, kuri visada vyko, vyksta ir vyks, nes… nes Žemė sukasi. Galbūt tuomet sukilusi nevilties, beprasmiškumo ar slegiančios gyvenimo tiesos banga pasirodys tokia milžiniška, jog, rodosi, galėtų užlieti visą kruopščiai pasirinktą ir akmenėliais išdėliotą krantą… Bet juk krantas visada lieka gyvenimo krantu, riba, kuri, nors ir apsemta ar išdžiūvusi, visada išlieka ta pačia riba, kuria einame ilgais, po sunkios, nuovargio ir klausimu „O kodėl gyventi?“ kupinos dienos vakarais.
Krantas visada išlieka krantu. Pasirinkimai visada išlieka pasirinkimais. O visa, kas gobia mus ir yra nepavaldu, visada išlieka gyvenimo dalimi.
Galbūt vieną dieną paimsi pageltusio popieriaus lapą ir rašysi, kodėl gyvenimas išlieka gyvenimu. O rašant gyvenimas ir liks gyvenimu. Tik krantas šiek tiek pasistiebs, iškels pirštų galiukais savo svorį aukštyn ir apkabinęs bangas primins, kad, nors ir nelygus, jis vis dar tas pats senas, pažįstamas krantas.
Gyventi ne taip ir sunku.

http://youtu.be/g_72RkQV25Y

Patiko (1)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras